1. Dievas palaimino Nojų ir jo sūnus ir tarė jiems: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę.

Eilutė: Dievas palaimino Nojų ir jo sūnus, suteikdamas jiems naują dvasinę galią.

Paaiškinimas: "Ir Dievas palaimino Nojų ir jo sūnus" simbolizuoja dieviškosios palankumo ir palaiminimo suteikimą žmogui, kuris yra atgimęs ir pasiruošęs pradėti naują gyvenimą.

2. Tebūna jūsų bijoma ir jūsų vengiama visų žemės žvėrių, visų padangių paukščių, visko, kas juda žemėje, ir visų jūros žuvų. Jie atiduoti į jūsų rankas.

Eilutė: Atgimęs žmogus įgauna valdžią savo egoizmui ir blogiems polinkiams.

Paaiškinimas: "Ir tarė jiems: "Būkite vaisingi ir dauginkitės, ir pripildykite žemę!"" simbolizuoja dvasinio augimo ir tobulėjimo galimybes, kurios atsiveria žmogui po atgimimo. "Ir tegul jūsų bijosi ir dreba visi žemės žvėrys, visi padangių paukščiai, visa, kas ropoja žeme, ir visos jūros žuvys: į jūsų rankas jie atiduoti!" simbolizuoja gebėjimą kontroliuoti savo žemesnius instinktus ir troškimus.

3. Visa, kas juda ir turi gyvybę, bus jūsų maistas; kaip daviau jums žalią augaliją, taip dabar duodu jums viską.

Eilutė: Žmogui leidžiama mėgautis gyvenimo malonumais, bet saikingai ir sąmoningai.

Paaiškinimas: "Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui, kaip žaliąją žolę - visa jums duodu" simbolizuoja, kad atgimusiam žmogui leidžiama mėgautis gyvenimo malonumais, tačiau reikia nepamiršti dvasinių vertybių ir laikytis saiko.

4. Tik mėsos su jos gyvybe, tai yra, su jos krauju, nevalgykite.

Eilutė: Žmogus turėtų susilaikyti nuo smurto ir prievartos, nes tai griauna jo dvasinę prigimtį.

Paaiškinimas: "Tik mėsos su jos gyvybe, su jos krauju nevalgykite!" simbolizuoja draudimą kenkti kitiems ir primena, kad žmogaus gyvybė yra šventa ir ją reikia gerbti.

5. Iš tikrųjų aš reikalauju jūsų kraujo, jūsų gyvybės; aš jį reikalausiu iš kiekvieno gyvūno, taip pat iš žmogaus, iš kiekvieno žmogaus brolio aš reikalausiu žmogaus gyvybės.

Eilutė: Kiekvienas yra atsakingas už savo veiksmus ir gaus tai, ko nusipelnė.

Paaiškinimas: "Ir už jūsų kraują, už jūsų gyvybes aš pareikalausiu atsakomybės; iš kiekvieno žvėries aš to reikalausiu, ir iš žmogaus aš pareikalausiu atsakomybės už jo brolio gyvybę." simbolizuoja atsakomybės principą, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmes ir visi turės atsakyti už savo veiksmus.

6. Kas išlieja žmogaus kraują, to kraują žmogus išlies, nes žmogų sukūrė pagal savo atvaizdą Dievas.

Eilutė: Žmogaus gyvybė yra šventa, nes ji atspindi Dievo paveikslą.

Paaiškinimas: "Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas bus pralietas, nes pagal Dievo paveikslą sukurtas yra žmogus" dar kartą pabrėžia žmogaus gyvybės šventumą ir primena, kad smurtas prieštarauja dieviškajai tvarkai.

7. Būkite vaisingi ir dauginkitės, gausiai pripildykite žemę ir joje dauginkitės.“

Eilutė: Žmonija turėtų toliau augti ir tobulėti tiek dvasiškai, tiek fiziškai.

Paaiškinimas: "O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pasklis kite po žemę ir joje dauginkitės!" simbolizuoja raginimą toliau tobulėti ir tobulinti save visais gyvenimo aspektais.

8. Dievas kalbėjo Nojui ir jo sūnums, kurie buvo su juo:

Eilutė: Dievas pažadėjo apsaugoti žmoniją nuo blogio pasikartojimo.

Paaiškinimas: "Ir Dievas kalbėjo Nojui ir jo sūnums, kurie buvo su juo" simbolizuoja Dievo bendravimą su atgimusia žmonija.

9. „Aš sudarau savo sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis,
10. taip pat su kiekviena gyva būtybe, kuri yra su jumis: su paukščiais, su galvijais ir su visais žemės žvėrimis, su viskuo, kas išėjo iš laivo, su visais žemės gyvūnais.

Eilutė: Dievas sudarė sandorą su Nojumi ir visa kūrinija, pažadėdamas apsaugoti pasaulį nuo blogio pasikartojimo.

Paaiškinimas: "Sakydamas: "Štai, aš sudarau savo sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis po jūsų, ir su visais gyvais padarais, kurie yra su jumis – paukščiais, gyvuliais ir visais žemės žvėrimis, kurie yra su jumis, visais, kurie išėjo iš laivo, su visais žemės gyvūnais."" simbolizuoja naują susitarimą tarp Dievo ir žmonijos, pagrįstą meile ir malone.

11. Aš sudarau savo sandorą su jumis: niekada daugiau nebebus sunaikinta jokia gyva būtybė potvyniu, ir niekada daugiau nebebus potvynio, kuris sunaikintų žemę.“

Eilutė: Dievas pažadėjo, kad "tvanas" daugiau nebepasikartos.

Paaiškinimas: "Aš sudarau savo sandorą su jumis: jokia būtybė nebebus sunaikinta tvano vandenimis ir tvano daugiau nebebus, kuris nuniokotų žemę."" simbolizuoja viltį taikiai ateičiai ir Dievo apsaugai.

12. Dievas tarė: „Štai sandoros ženklas, kurį aš duodu tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų būtybių, esančių su jumis, visiems būsimiems kartoms:
13. Aš padedu savo lanką debesyse, ir jis bus sandoros ženklas tarp manęs ir žemės.

Eilutė: Dievas davė ženklą – vaivorykštę – kaip savo sandoros su žmonija patvirtinimą.

Paaiškinimas: "Ir Dievas tarė: "Tai yra sandoros ženklas, kurį aš duodu tarp savęs ir jūsų, ir kiekvienos gyvos būtybės, kuri yra su jumis, amžiniems laikams. Aš dedu savo vaivorykštę debesyse, ir ji bus sandoros ženklu tarp manęs ir žemės."" simbolizuoja Dievo meilės ir malonės buvimą pasaulyje.

14. Kai sukelsiu debesį virš žemės, lankas pasirodys debesyse,
15. ir aš prisiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei kiekvienos gyvos būtybės visuose kūnuose, ir vanduo niekada nebesukels potvynio sunaikinti visą kūną.

Eilutė: Vaivorykštė simbolizuoja, kad Dievas atsimena savo sandorą ir pažadą apsaugoti pasaulį nuo blogio.

Paaiškinimas: "Ir bus taip: kai Aš sutelksiu debesis virš žemės ir vaivorykštė pasirodys debesyse, tada Aš prisiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp Manęs ir jūsų ir kiekvienos gyvos būtybės, kuri yra iš visokio kūno; ir vandenys nebetaps tvanu, kad sunaikintų visą kūną." simbolizuoja nuolatinį Dievo buvimą ir rūpestį žmonija.

16. Lankas bus debesyse, ir aš jį pamatysiu, kad prisiminčiau amžiną sandorą tarp Dievo ir kiekvienos gyvos būtybės visuose kūnuose, kurie yra žemėje.“

Eilutė: Dievas patvirtina savo sandorą, kai pamato vaivorykštę.

Paaiškinimas: "Vaivorykštė bus debesyse; ir aš ją pamatysiu, kad prisiminčiau amžiną sandorą tarp Dievo ir kiekvienos gyvos būtybės, kuri yra iš visokio kūno, kuri yra žemėje." dar kartą patvirtina Dievo ištikimybę duotam pažadui.

17. Dievas tarė Nojui: „Štai sandoros ženklas, kurį aš sudariau tarp savęs ir kiekvieno kūno, kuris yra žemėje.“

Eilutė: Vaivorykštė yra matomas Dievo sandoros su žmonija įrodymas.

Paaiškinimas: "Ir Dievas tarė Nojui: "Tai yra sandoros ženklas, kurį Aš įtvirtinau tarp savęs ir viso kūno, kuris yra žemėje."" pabrėžia simbolinę vaivorykštės reikšmę kaip Dievo buvimo ir apsaugos įrodymą.

18. Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš laivo, buvo Šemas, Hamas ir Jafetas. Hamas buvo Kanaano tėvas.

Eilutė: Nojaus sūnūs atstovauja skirtingoms dvasinio supratimo formoms.

Paaiškinimas: "Ir Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš laivo, buvo Semas, Chamas ir Jafetas. Chamas buvo Kanaano tėvas." pristato Nojaus sūnus, kurie simbolizuoja skirtingus dvasinio supratimo lygmenis ir vystymosi etapus.

19. Šie trys buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų kilo viso pasaulio žmonės.

Eilutė: Žmonija pasklido po visą žemę, nešdamasi naują dvasinį palikimą.

Paaiškinimas: "Šie trys buvo Nojaus sūnūs; ir iš jų visa žemė buvo apgyvendinta." simbolizuoja naujos dvasinės eros pradžią, kai žmonija skleidžia Dievo mokymus ir principus visame pasaulyje.

20. Nojus pradėjo dirbti žemę ir pasodino vynuogyną.

Eilutė: Nojus grįžo prie savo kasdienių pareigų, simbolizuodamas išorinio gyvenimo atkūrimą.

Paaiškinimas: "Ir Nojus, žemdirbys, pradėjo dirbti žemę ir pasodino vynuogyną." simbolizuoja grįžimą prie praktinio gyvenimo ir materialaus pasaulio atkūrimą po dvasinio atgimimo.

21. Išgėręs vyno, jis pasigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo palapinėje.

Eilutė: Nojus pasidavė kūniškiems malonumams, simbolizuodamas nukrypimą nuo dvasinių principų.

Paaiškinimas: "Ir jis gėrė vyną, ir pasigėrė, ir gulėjo nuogas savo palapinėje." simbolizuoja žmogaus pagundas ir riziką nukrypti nuo dvasinės tiesos net po dvasinio atgimimo.

22. Hamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir pasakė apie tai savo dviem broliams, buvusiems lauke.

Eilutė: Chamas atskleidė Nojaus klaidą ir papasakojo tai savo broliams, simbolizuodamas piktavališkumą ir pasmerkimą.

Paaiškinimas: "Ir Chamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir išėjo lauk ir papasakojo apie tai savo dviem broliams." simbolizuoja pasmerkimą ir piktavališkumą, kylantį dėl nesusipratimo ir nenoro atleisti.

23. Tada Šemas ir Jafetas paėmė drabužį, uždėjo jį ant savo pečių ir eidami atbulomis pridengė savo tėvo nuogumą. Jų veidai buvo atgręžti, kad jie nematytų savo tėvo nuogumo.

Eilutė: Semas ir Jafetas uždengė savo tėvą, simbolizuodami meilę ir atleidimą.

Paaiškinimas: "Tada Semas ir Jafetas paėmė apsiaustą, užsidėjo jį ant savo pečių, ėjo atbulomis ir uždengė savo tėvo nuogumą; jų veidai buvo nusukti, ir jie nematė savo tėvo nuogumo." simbolizuoja atleidimą, meilę ir supratimą, kurie gali nugalėti blogį ir atkurti harmoniją.

24. Kai Nojus prabudo po vyno ir sužinojo, ką jam padarė jo jauniausias sūnus,

Eilutė: Nojus prabudo iš savo girtumo ir suprato, ką su juo padarė jo jauniausias sūnus.

Paaiškinimas: "Kai Nojus prabudo iš savo girtumo ir suprato, ką su juo padarė jo jauniausias sūnus" simbolizuoja sąmonės atgavimą ir pasekmių suvokimą po nukrypimo nuo dvasinės tiesos.

25. jis tarė: „Prakeiktas tebūna Kanaanas! Tebūna jis vergas vergų savo broliams.“

Eilutė: Nojus prakeikė Kanaaną, simbolizuodamas blogio pasekmes.

Paaiškinimas: "Jis tarė: "Tebūnie prakeiktas Kanaanas! Tegul jis bus savo brolių vergų vergas!"" simbolizuoja, kad piktavališkumas ir pasmerkimas sukelia neigiamas pasekmes, kurios paveikia ne tik patį kaltininką, bet ir ateinančias kartas.

26. Jis tarė: „Palaimintas tebūna Viešpats, Šemo Dievas! Kanaanas tebūna jo vergas!

Eilutė: Nojus palaimino Semą, simbolizuodamas dvasinį palaiminimą.

Paaiškinimas: "Ir jis tarė: "Tebūnie palaimintas Viešpats, Semo Dievas! Tegul Kanaanas bus jo vergas!"" simbolizuoja, kad meilė ir atleidimas atneša palaiminimą ir laimę.

27. Dievas tepadaugina Jafetą, tegul jis gyvena Šemo palapinėse, o Kanaanas tebūna jo vergas.“

Eilutė: Nojus palaimino Jafetą, simbolizuodamas materialaus pasaulio palaiminimą.

Paaiškinimas: "Tegul Dievas išplečia Jafeto teritoriją, tegul jis gyvena Semo palapinėse, ir tegul Kanaanas bus jo vergas!"" simbolizuoja materialinės gerovės ir išorinio pasaulio harmonijos pasiekimą, kai esi vienybėje su dvasine tiesa.

28. Nojus gyveno po potvynio dar tris šimtus penkiasdešimt metų.
29. Visos Nojaus dienos buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų; ir jis mirė.

Eilutė: Nojaus gyvenimas simbolizuoja dvasinį atgimimą ir naujos eros pradžią.

Paaiškinimas: "Ir Nojus gyveno po tvano tris šimtus penkiasdešimt metų. Taigi visos Nojaus dienos buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų; ir jis mirė." užbaigia Nojaus istoriją, simbolizuodama dvasinio atgimimo ciklo užbaigimą ir naujos eros pradžią.