15-1

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Yra amžinas figmedis, kurio šaknys nukreiptos aukštyn, o šakos - žemyn, o lapai - Vedų himnai. Kas pažįsta šį medį, tas pažįsta ir Vedas.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna pradeda aiškinti dvasinio ir materialaus pasaulių sandarą, pasitelkdamas amžinojo figmedžio įvaizdį. Šis medis, kurio šaknys kyla aukštyn (į dvasinį pasaulį), o šakos leidžiasi žemyn (į materialųjį pasaulį), simbolizuoja viso, kas egzistuoja, vienybę ir ryšį su Dieviškuoju. Vedų himnai, lyg medžio lapai, yra žinių šaltinis, padedantis suprasti šį įvaizdį ir visą tikrąją esmę. Kas supranta šio medžio simboliką, tas iš tiesų supranta Vedas ir dvasines žinias.

15-2

Šio medžio šakos, maitinamos trijų materijos būdų, driekiasi aukštyn ir žemyn. Šakų ūgliai yra jusliniai objektai. Medis taip pat turi šaknis, kurios driekiasi žemyn ir yra susijusios su žmonių visuomenės veiklos vaisiais.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna tęsia figmedžio įvaizdžio aiškinimą. Medžio šakos, besidriekiančios aukštyn ir žemyn ir maitinamos trijų materijos būdų (dorybės, aistros ir neišmanymo), simbolizuoja skirtingus materialios egzistencijos lygius ir patirtis. Šakų ūgliai yra jusliniai objektai, kurie vilioja sielą ir susieja ją su materialiuoju pasauliu. Medis taip pat turi šaknis, kurios driekiasi žemyn ir simbolizuoja žmonių veiksmus ir jų pasekmes (karmą), kurios pririša sielą prie materialaus pasaulio.

15-3

Tikrosios šio medžio formos šiame pasaulyje neįmanoma suvokti. Niekas negali suprasti, kur jis baigiasi, kur prasideda ir kur yra jo pagrindas. Bet šį tvirtai įsišaknijusį medį galima nukirsti neprisirišimo ginklu.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna paaiškina, kad materialaus pasaulio tikrosios esmės, kurią simbolizuoja figmedis, neįmanoma visiškai aprėpti ribotu žmogaus suvokimu. Jo pradžia, pabaiga ir pagrindas lieka paslėpti. Tačiau šį stipriai įsišaknijusį prisirišimą prie materialaus pasaulio galima nutraukti neprisirišimo ginklu, t. y. atsisakant materialinių troškimų ir prisirišimo.

15-4

Po to reikia ieškoti tos vietos, iš kurios niekas daugiau nebegrįžta, ir ten reikia atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, iš kurio viskas yra kilę ir pasklidę nuo laiko pradžios.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna nurodo dvasinio išsivadavimo kelią. Atsilaisvinus nuo prisirišimo prie materialaus pasaulio, reikia ieškoti tos dvasinės realybės, iš kurios niekas daugiau nebegrįžta į materialaus gimimo ir mirties ciklą. Šioje dvasinėje realybėje reikia atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, iš kurio viskas yra kilę ir pasklidę nuo laiko pradžios.

15-5

Tie, kurie yra laisvi nuo išdidumo, iliuzijų ir neteisingos draugijos, kurie supranta amžinąjį, kurie išsivadavo iš materialaus geismo, kurie yra laisvi nuo laimės ir kančios dvilypumo ir žino, kaip aiškiu protu atsiduoti Aukščiausiajam Asmeniui, pasiekia šią amžiną buveinę.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna aprašo savybes, kurios apibūdina žmogų, pasiruošusį pasiekti amžinąją dvasinę buveinę. Toks žmogus yra laisvas nuo išdidumo, iliuzijų ir neteisingos draugijos įtakos, supranta amžinąją sielos prigimtį, yra išsivadavęs iš materialaus geismo ir sugeba išlaikyti ramybę tiek laimės, tiek kančios akimirkomis. Jis žino, kaip aiškiu protu atsiduoti Aukščiausiajam Asmeniui - Dievui.

15-6

Ši Mano aukščiausia buveinė nėra apšviesta nei Saulės, nei Mėnulio, nei ugnies, nei elektros šviesos. Tie, kurie ją pasiekia, niekada daugiau nebegrįžta į šį materialųjį pasaulį.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna apibūdina savo aukščiausią buveinę - dvasinį pasaulį, kuris skiriasi nuo materialaus pasaulio. Ji nepriklauso nuo materialių šviesos šaltinių, tokių kaip Saulė, Mėnulis, ugnis ar elektra. Ji yra savipakankama ir pripildyta dvasinės šviesos. Tie, kurie pasiekia šią buveinę, niekada daugiau nebegrįžta į ribotą ir kančių pilną materialųjį pasaulį.

15-7

Gyvosios būtybės šiame apribotame pasaulyje yra Manosios amžinosios dalelės. Dėl apribotos gyvensenos jos smarkiai kovoja su šešiais jutikliais, tarp kurių yra ir protas.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna atskleidžia, kad visos gyvosios būtybės yra Jo amžinosios dalelės, o tai reiškia, kad joms būdinga dieviška kibirkštis. Tačiau, būdamos apribotame materialiame pasaulyje, jos yra priverstos smarkiai kovoti su šešiais jutikliais (penkiais pojūčiais ir protu), kurie nuolat jas veikia troškimais ir kančiomis.

15-8

Gyvoji būtybė materialiajame pasaulyje nešiojasi savo skirtingus gyvenimo supratimus iš vieno kūno į kitą, kaip oras nešiojasi kvapus. Taigi ji įgyja vieną kūną ir paskui jį vėl palieka, kad įgytų kitą.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna palygina sielos transmigraciją iš vieno kūno į kitą su oru, kuris nešioja su savimi įvairius kvapus. Gyvoji būtybė, priklausomai nuo savo sąmonės ir troškimų, pereina iš vieno kūno į kitą, nešdamasi su savimi įspūdžius ir patirtį, sukauptą ankstesniuose gyvenimuose.

15-9

Gyvoji būtybė, tokiu būdu patekusi į kitą grubų kūną, įgyja tam tikro tipo ausis, akis, liežuvį, nosį ir lytėjimo pojūtį, kurie yra sugrupuoti aplink protą. Tokiu būdu ji mėgaujasi tam tikru jutiklinių objektų rinkiniu.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna aiškina, kad, įsikūnydama naujame kūne, gyvoji būtybė įgyja tam tikro tipo jutimo organus - ausis, akis, liežuvį, nosį ir lytėjimo pojūtį, kurie yra sugrupuoti aplink protą. Su šių jutimų pagalba siela mėgaujasi tam tikru jutiklinių objektų rinkiniu, kuris atitinka jos naują kūną ir gyvenimo aplinkybes.

15-10

Neišprusę negali suprasti, kaip gyvoji būtybė gali palikti savo kūną, nei to, kokio tipo kūnu ji mėgaujasi materijos būdų galioje. Bet tas, kurio akys apmokytos žiniomis, gali tai visą matyti.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna nurodo skirtumą tarp apsišvietusio žmogaus ir neišprusio. Neišprusę, kuriems trūksta dvasinių žinių, negali suprasti sielos transmigracijos proceso - kaip gyvoji būtybė palieka vieną kūną ir įsikūnija kitame, taip pat to, kaip ji mėgaujasi skirtingais kūnais materijos būdų įtakoje. Tuo tarpu tas, kurio akys apmokytos dvasinėmis žiniomis, sugeba tai visą aiškiai matyti ir suprasti.

15-11

Save save realizavę dvasinės disciplinos praktikai, kurie stengiasi, gali tai aiškiai matyti. Bet tie, kurių protas nėra išlavintas ir kurie nepasiekė savęs realizacijos, negali įžvelgti, kas vyksta, kad ir kaip jie stengtųsi.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna pabrėžia, kad save realizavę dvasinės disciplinos praktikai, kurie yra pasiryžę ir deda pastangas dvasiniame kelyje, gali aiškiai matyti sielos prigimtį ir jos sąveiką su kūnu. Tuo tarpu tie, kurių protas nėra išlavintas dvasiškai ir kurie nepasiekė savęs realizacijos, negali įžvelgti šių tiesų, kad ir kaip jie stengtųsi. Tai rodo, kad norint įgyti tikrą supratimą, reikia vidinio apsivalymo ir dvasinės praktikos.

15-12

Saulės spindesys, kuris išsklaido visas pasaulio tamsybes, kyla iš Manęs. Taip pat Mėnulio spindesys ir ugnies spindesys kyla iš Manęs.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna atskleidžia, kad Jis yra viso esamo šviesos ir energijos šaltinis. Saulės spindesys, kuris išsklaido tamsą visame pasaulyje, Mėnulio spindesys, kuris atsispindi naktį, ir ugnies spindesys, kuris duoda šilumą ir šviesą, - visa tai kyla iš Krišnos. Šis posmas simboliškai nurodo Dieviškosios galios buvimą visuose gamtos reiškiniuose.

15-13

Aš įeinu į kiekvieną planetų sistemą ir Savo galia jas laikau savo orbitose. Aš tampu Mėnuliu ir tokiu būdu duodu gyvybės sultis visiems augalams.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna toliau aiškina savo visa apimančią įtaką Visatai. Jis įeina į kiekvieną planetų sistemą ir savo galia laiko jas nustatytose orbitose, užtikrindamas stabilumą ir tvarką kosmose. Taip pat Jis tampa Mėnuliu, kuris Žemės augalams duoda gyvybės sultis, skatindamas jų augimą ir vystymąsi.

15-14

Aš esu virškinimo ugnis visų gyvų būtybių kūnuose ir Aš susijungiu su iškvėpimo ir įkvėpimo oru, kad perdirbčiau keturių rūšių maistą.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna atskleidžia savo buvimą visų gyvų būtybių kūnuose kaip virškinimo ugnis, kuri padeda perdirbti įvairių rūšių maistą. Jis susijungia su iškvėpimo ir įkvėpimo oru, t. y. su gyvybės jėga, kad užtikrintų virškinimo procesą ir palaikytų gyvybę.

15-15

Aš esu visų širdžių viduje, ir iš Manęs kyla atmintis, žinios ir užmarštis. Aš esu tas, kurį reikia pažinti su visų Vedų pagalba, ir Aš iš tikrųjų esu Vedantos sudarytojas ir Vedų žinovas.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna paaiškina, kad Jis gyvena visų būtybių širdyse ir yra atminties, žinių ir užmaršties šaltinis. Jis yra tas, kurį reikia pažinti su visų Vedų - šventraščių - pagalba. Jis yra Vedantos, Vedų esmės, sudarytojas ir tikrasis Vedų žinovas, nes Jis yra visa ko esamo dvasinė pradžia ir tikslas.

15-16

Yra dviejų rūšių būtybės - nykstančios ir nenykstančios. Materialiame pasaulyje visos gyvos būtybės yra nykstančios, bet dvasiniame pasaulyje visos gyvos būtybės vadinamos nenykstančiomis.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna paaiškina skirtumą tarp dviejų rūšių būtybių: nykstančiųjų ir nenykstančiųjų. Materialiame pasaulyje visos gyvos būtybės yra pavaldžios gimimui, mirčiai ir sunaikinimui, t. y. jos yra nykstančios. Tuo tarpu dvasiniame pasaulyje visos gyvos būtybės yra amžinos ir nenykstančios, nes jos yra laisvos nuo materijos apribojimų.

15-17

Be šių dviejų yra dar didesnė gyva būtybė, pats Dievas, kuris yra įsiskverbęs į tris pasaulius ir juos išlaiko kaip amžinasis Viešpats.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna atskleidžia, kad egzistuoja dar aukštesnė realybė - pats Dievas, kuris yra didžiausia iš visų gyvų būtybių. Jis yra įsiskverbęs į visus tris pasaulius (materialųjį, subtilųjį ir dvasinį) ir juos išlaiko kaip amžinasis Viešpats, kuris yra aukščiau tiek nykstančiųjų, tiek nenykstančiųjų būtybių.

15-18

Kadangi Aš esu transcendentiškas, aukščiau tiek nykstančiojo, tiek nenykstančiojo, ir kadangi Aš esu visų didžiausias, Aš esu šlovinamas tiek pasaulyje, tiek Vedose kaip ši Aukščiausioji Asmenybė.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna patvirtina savo transcendentinę prigimtį, kuri yra aukštesnė tiek už nykstančias materialiąsias būtybes, tiek už nenykstančias dvasines būtybes. Jis yra visų didžiausias, todėl Jis yra šlovinamas tiek pasaulyje, tiek Vedose kaip Aukščiausioji Asmenybė, visų dalykų pradžia ir pabaiga.

15-19

Tas, kuris neabejotinai Mani pažįsta kaip Visų Aukštąjį Viešpatį, tas žino viską. Todėl, o Bharatų palikuoni, jis iš visos širdies pradeda tarnauti Man.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna pabrėžia, kad tas, kuris be abejonių pripažįsta Jį kaip Visų Aukštąjį Viešpatį, įgyja pilnas žinias apie viską. Toks pripažinimas veda prie tikro dvasinio tarnavimo, kuris kyla iš visos širdies ir yra skirtas vien Dievui.

15-20

O be nuodėmės, ši yra slapčiausia Vedų raštų dalis, kurią Aš tau dabar atskleidžiau. Tas, kuris ją supranta, taps išmintingas, ir jo pastangos taps tobulos.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna užbaigia penkioliktą skyrių, nurodydamas, kad Jo pateiktas mokymas yra slapčiausia Vedų raštų dalis, kuri atskleidžia giliausią tiesą apie Dievą, sielą ir jų tarpusavio santykius. Tas, kuris iš tikrųjų supranta šį mokymą, tampa išmintingas, ir jo pastangos dvasiniame kelyje vainikuojamos tobulumu - išsilaisvinimu ir vienybe su Dieviškuoju.